užminti

užminti
1 užmìnti, ùžmina, užmýnė 1. tr. koja užspausti, sumaigyti, užmindyti: Senis užmynė rūkulį, pakėlė nuo žemės paklotę, paėmė sietą ir nuėjo į pirkią V.Krėv. Čia kelios bulvės buvo išdygusios, bet žmonys beeidami visai užmýnė Up. Arkliais užmina mūsų kaulelius LTIII384(Bs). 2. tr. prk. užuiti, užguiti: Tu suvis ažmìntas nuo jų Dkšt. Jau dabar tėvai nuo vaikų ažmintì Prng. 3. tr., intr. K užsistoti, koja prispausti: Kojomis užminu R69. Ant tavo slenksčio su savo koja neužminu N. Su koja ant kojos užmýnė J. Suspigo ji lyg užminta katė, šoko prie durų J.Balt. Ko čia landžioji, be da kas užmìns ant kojos Vvr. Jei, paskui eidamas, kam ùžmini ant kojos, jo vestuvėse šoksi (priet.) Ds. Laikausi kap žirnis prie kelio, paki neùžmina niekas Brb. Jis užmynė dobilaitį, dobilaitis suteškėjo RD23. Par šilelį jojau, šilelis dundėjo, kur užmýniau akmenėlį, ugnelė žėrėjo JD376. ^ Cypia kaip katė, uodegą užmynus KrvP(Krn). Nieko nenusimanau, lyg man avinas ausį būtų užmynęs TŽIII382. ║ duoti ženklą minant koją kam: Gal jis tau ant kojos užmynė, kad tu šito arklio neperki Lš. 4. intr. galėti priminti, atsistoti: Telyčiotė neùžmina an priekinės kojos – ar miksterėjo Ut. 5. tr. priteršti, priminti purvo: Kad ažmýnė gryčią, tai kaip gurbas Sv. Kaip jūs dėlto teip ir ažùminat aslą, aš nebepaspėju šluot! Sdk. | refl.: Maž nebe teip ažsimynę dabar? Sdk. 6. refl. užsidirbti minant linus: Žiūrėk, kiek anas per visą linaminį užsìmina Ds. ║ refl. atidirbtinai minti kitiems linus: Šiemet labai geri linai, nežinau, kaip mes užsiminsim darbinykų Sn. Eisu kitur mynėjų užminties Šts. 7. tr. apvaisinti (paukščių patelę): Kad kiaušis nė[ra] užmìntas, ans y[ra] vienskaris (tuščias) Dov.
◊ apvárčius (ant liežiùvio) užmìnti užkliudyti, užerzinti, supykinti: Kas tau užmýnė apvárčius, ka toks piktas? Rs. Kas ant manęs šneka – tešneka: aš nė vienam ant liežiuvio neužmyniau Sln.
kam̃štį užmìnti įgerti (alkoholinių gėrimų): Dėdė irgi buvo kamštį užmynęs rš.
\ minti; antminti; apminti; atminti; įminti; išminti; numinti; paminti; parminti; perminti; praminti; priminti; suminti; užminti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • užminti — užmiñti 2 vksm. Tù jám užmiñk apie tą̃ skõlą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • užminti — 2 užmiñti, ùžmena, ùžminė 1. intr., tr. R paminėti, kad atsimintų, priminti: Aš galiu ažmiršt, tai tu ažmiñk, kad pasimč pinigų Ds. Neužmiñk man jos pravardės! Skr. Tik vaikams neužmiñk aplei saldainius Skdv. Gerai, kad ažùminei, būč… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užminti — užmi̇̀nti 1 vksm. Võs prasi̇̀kalė daigẽlis, o àš netýčia ant jo užmýniau …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • užmintis — užmintìs sf. (3b) priminimas: Graudinosi čia be užmintiẽs, be užminimo Drsk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antminti — 1 antmìnti, añtmina, antmynė (ž.) tr., intr. užminti, užsistoti ant ko: Kad jis jojo par šilelį, šilelis trinkėjo; kur antmynė akminelį, auksu pažibėjo D26. Antmynė žmoguo ant kojos Šv. minti; antminti; apminti; atminti; įminti; išminti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išminti — 1 išminti, ìšmina, išmynė 1. tr. kojomis ištrypti, išmindžioti: Ašvieniai ìšmina pievą J. Molis, ant aslos išmintas, glysta, t. y. tampa valkšnus J. Išminta žolė Nm. Čia daug žmonių laukia – vieta išminta Tr. Par kūlę kad išmynė man kiemą, nė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • minti — 2 miñti, mẽna (mìna), mìnė (mẽnė Šlčn, mìno) 1. intr., tr. R, K turėti galvoje, atmintyje, nepamiršti: Kaip menù, bus jau šmotas metų J. Jis manęs mẽna KII52. Jo viskas menama, atmenama, pamenama J.Jabl. Nerandu kepurės, padėjau ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paminti — 2 pamiñti, pàmena, pàminė tr. 1. atminti, turėti galvoje: Tiek dainų pamenu dabarčiuo J. Varno akys matė tokių dalykų, ko nė patys žmonės šiandien nebepaminė P.Cvir. Lapinas pamena, kad Munia Jurgaitytė irgi seniai jau yra mirusi V.Krėv. Aš… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • praminti — 2 pramiñti, pràmena, pràminė 1. tr. SD172, Dv duoti vardą, pavadinti: Kūdikį kokiu vardu pramiñti KII85. Pramenu, vardą duomi R61. Ežerui vardą bus praminę sėliai K.Būg. Nuo to laiko tą pilį žmonės praminė Bliūdkalniu M.Valanč. Da nepraminkit …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įminti — 2 įmiñti, į̃mena, į̃minė 1. tr. įspėti, atspėti: Aš į̃miniau, kur važiavai Veliuonõ[je] būdamas J. Įmiñk, kur žiba žiedas J. Turėsi įminti man antrą mano mįslę MPas. Įmiñk, ką aš čia turiu Up. ^ Inmink mįslę, per pilvą gyslę, kas tą mįslę… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”